1 nuotr.Baltijos šalys nerimauja dėl išaugusių silkių, kurios naudojamos lašišų maitinimui, žvejybos apimčių. Jeigu silkių populiacija akvatorijoje sumažės, tai pažeis ekologinį Baltijos jūros balansą, perspėja agentūra „Bloomberg".
Atsižvelgdami į tai, vietos smulkieji žvejai ir mokslininkai ragina atsakingiau reguliuoti silkių žvejybą bei kitus, su žuvų ištekliais susijusius verslus.
Silkės Baltijos jūros ekosistemoje vaidina pagrindinį vaidmenį. Ir kadangi nuo antrosios praėjusio amžiaus pusės jų ištekliai sumažėjo 90 proc., mokslininkai vis garsiau skambina pavojaus varpais ir įspėja, jog populiacija gali atsidurti ties išnykimo riba.
Tokiu atveju kiltų pavojus jūros, kuria dalinasi devynios pakrantės šalys, biologinei įvairovei, nurodo agentūra.
EK siūlė visiškai uždrausti silkių žvejybą, tačiau praėjusių metų rudenį Baltijos šalys šį sprendimą vetavo. Taip jos siekia išsaugoti esamas darbo vietas ir apginti savo ekonominius interesus.
Įdomu tai, kad nors šiuo metu kiekvienai šaliai yra numatytos aiškios silkių žvejybos kvotos, be jokios šalies vėliavos plaukiojantys laivai gali išgaudyti didelius jų kiekius.
Dar vienu nerimo šaltiniu tapo išsiplėtęs lašišų auginimas. Norvegijos lašišų fermų aušinimui ir atliekų šalinimui naudojamame, o vėliau į jūrą išleidžiame vandenyje gali būti Baltijos jūros ekosistemai pavojų keliančių infekcijų bei cheminių medžiagų.
Be to, ir pačios lašišos maitinamos silkėmis, nors pastarųjų populiacija smarkiai mažėja.
