Kinijos ir JAV prekybos įtampa „Trump 2.0“ eroje

Šią savaitę permainingas magnatas pareiškė, kad nuo vasario 1 d. gali įsigalioti 10 proc. muitai visam Kinijos importui. Per rinkimų kampaniją jis minėjo net 60 proc. tarifus.

Kinija įspėjo, kad prekybos kare „nėra laimėtojų“, ir pažadėjo ginti savo ekonominius interesus.

Apžvelkime Kinijos ir JAV prekybinių santykių situaciją:

Kuriai prekybos daliai gresia pavojus?

Prekyba tarp Kinijos ir Jungtinių Valstijų – dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų – yra didžiulė. Pasak Vašingtono, per pirmuosius vienuolika 2024 m. mėnesių ji viršijo 530 mlrd. dolerių.

Per tą patį laikotarpį kiniškų prekių pardavimai Jungtinėse Valstijose sudarė daugiau kaip 400 mlrd. dolerių ir nusileido tik Meksikai.

Petersono tarptautinės ekonomikos instituto (PIIE) duomenimis, Kinija yra pirmaujanti prekių – nuo elektronikos ir mašinų iki tekstilės ir drabužių – tiekėja.

Tačiau didėjantis prekybos disbalansas (pernai sausio-lapkričio mėnesiais sudaręs 270,4 mlrd. dolerių) jau senokai kelia Vašingtonui susirūpinimą – kaip ir didžiulė Kinijos valstybės parama vietinei pramonei, dėl kurios ji kaltinama dempingu, bei tariamai nesąžiningas elgesys su Kinijos teritorijoje veikiančiomis JAV įmonėmis.

Vis dėlto, nepaisant valdžios pastangų skatinti vidaus vartojimą, Kinijos ekonomikos augimas ir toliau išlieka labai priklausomas nuo eksporto, todėl jos lyderiai neskuba keisti esamos padėties.

Kas įvyko per pirmąją D. Trumpo kadenciją?

2016 m. D. Trumpas veržte įsiveržė į Baltuosius rūmus, žadėdamas atkeršyti Kinijai, ir pradėjo prekybos karą, įvesdamas didžiulius muitus milijardinės vertės kiniškoms prekėms.

Kinija į šį jo žingsnį reagavo atsakomaisiais muitais amerikietiškiems produktams – skaudžiausiai paveikusiais JAV ūkininkus.

Pagrindiniai JAV reikalavimai buvo geresnė prieiga prie Kinijos rinkų, verslo sąlygų (kurios šiuo metu neabejotinai palankesnės Kinijos įmonėms) reforma ir Pekino valstybinės kontrolės sušvelninimas.

Po ilgų ir įtemptų derybų šalys pasiekė „pirmojo etapo“ prekybos susitarimą, kuriuo buvo nutrauktas beveik dvejus metus trukęs prekybos karas.

Pagal šį susitarimą Pekinas sutiko importuoti amerikietiškų prekių už 200 mlrd. dolerių, įskaitant 32 mlrd. dolerių vertės žemės ūkio produkcijos ir jūros gėrybių.

Tačiau ištikus pandemijai ir JAV recesijai, Pekinas, kaip teigia analitikai, savo įsipareigojimo neįvykdė.

„Galiausiai Kinija įsigijo tik 58 proc. JAV eksporto, kurį buvo įsipareigojusi nupirkti pagal susitarimą, o to nepakako, kad būtų pasiektas bent jau iki prekybos karo buvęs importo lygis“, – rašė Chadas P. Brownas iš PIIE.

„Kitaip tariant, Kinija nenupirko nieko iš papildomo 200 mlrd. dolerių vertės eksporto, kurį žadėjo D. Trumpo pasiektas susitarimas.“

Kas pasikeitė vadovaujant J. Bidenui?

Iš D. Trumpo valdžios vairą perėmęs Joe Bidenas neatšaukė savo pirmtako įvestų tarifų, tačiau laikėsi tikslingesnio požiūrio į jų didinimą.

Valdant J. Bidenui, Vašingtonas dėjo daugiau pastangų, kad apribotų pažangiausių lustų eksportą į Kiniją, siekdamas užkirsti kelią jautrių JAV technologijų panaudojimui Pekino kariniame arsenale.

Jo administracija taip pat įvedė tarifus, kovodama su vadinamuoju Kinijos pramonės „pertekliniu pajėgumu“. JAV baiminosi, kad kinų pramonės subsidijos žaliajai energijai, automobiliams ir akumuliatoriams gali užtvindyti pasaulio rinkas pigiomis prekėmis.

Praėjusią gegužę J. Bidenas įvedė muitus kiniškam 18 mlrd. dolerių vertės importui, apkaltinęs Pekiną, kad šis ne konkuruoja, o „sukčiauja“. Muitai elektromobiliams išaugo keturis kartus iki 100 procentų, o puslaidininkiams – nuo 25 iki 50 procentų.

Šios priemonės taip pat buvo nukreiptos į strateginius sektorius – akumuliatorių, vertingųjų iškasenų ir medikamentų.

Abi šalys taip pat pradėjo zonduoti viena kitą dėl tariamai nesąžiningų prekybos praktikų, tirdamos dempingą ir valstybės subsidijas.

Kas toliau?

Kai valdžioje nebeliko J. Bideno, visų akys krypsta į tai, ar D. Trumpas laikysis savo grasinimų – o gal jo retorika tebuvo gambitas derybose?

Pasak „Wall Street Journal“ redakcinio straipsnio, D. Trumpas tarifus laiko derėjimosi priemone – savotiška „universalia kuoka“.

Jis taip pat susiejo tarifus su Kinijai priklausančios socialinės žiniasklaidos programėlės „TikTok“ likimu, įspėdamas apie atsakomąsias priemones, jei nepavyktų susitarti dėl programėlės pardavimo.

Daugelis lengviau atsikvėpė, kai pirmąją D. Trumpo kadencijos dieną „šoko ir baimės“ įsakų pūgoje nebuvo paminėti muitai kiniškoms prekėms.

Visgi D. Trumpas savo aukščiausiems pareigūnams įsakė atlikti daugelio Kinijos prekybos praktikų peržiūrą – ataskaitos turi būti pateiktos iki balandžio 1 d.

„Nors tai, kad muitai kol kas nebus didinami, yra malonus netikėtumas, užsitęsęs neapibrėžtumas gali pakenkti pasitikėjimui“, – trečiadienį rašė HSBC ekonomistai.

„Kad ir kaip ten būtų, konkrečių tarifų nebuvimas šiuo metu gali reikšti, kad D. Trumpas yra atviras tolesnėms deryboms su Kinija“, – pridūrė jie.