1 nuotr.Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen gali būti išrinkta antrai penkerių metų kadencijai, o Estijos ministrė pirmininkė ir buvęs Portugalijos premjeras taip pat pretenduoja užimti aukščiausius postus, antradienį „Reuters“ sakė ES diplomatai ir pareigūnai.
ES vadovai pirmadienį rinksis Briuselyje pirmą kartą bendrai aptarti rinkimų į Europos Parlamentą. Jie turėtų priimti neoficialų sprendimą dėl pareigybių sąrašo, į kurį taip pat įeina ES vadovų tarybos pirmininkas ir vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams, prieš jį patvirtinant birželio 28-29 dieną vyksiančiame ES aukščiausiojo lygio susitikime, sakė diplomatai.
U. Von der Leyen centro dešinioji Europos liaudies partija (EPP) po rinkimų išliko didžiausia frakcija, o tai reiškia, kad nuo jos priklausys, kas bus paskirtas į įtakingiausią ES postą – vykdomosios valdžios institucijos – Europos Komisijos – pirmininko pareigas.
Kadangi EPP priklauso 13 šalių vadovai, Vokietija ketina palaikyti U. von der Leyen, o Prancūzija irgi linkusi ją paremti, tad ji turės reikiamą kvalifikuotą daugumą – 15 iš 27 šalių, atstovaujančių 65 proc. ES gyventojų.
Kitos vietos atitektų socialistams ir demokratams, antrajai pagal dydį parlamentinei frakcijai, ir liberaliajai „Atsinaujinančiai Europai“, kuri greičiausiai atgaivins savo valdantįjį aljansą.
Buvęs Portugalijos ministras pirmininkas Antonio Costa yra pagrindinis kandidatas pakeisti Charlesą Michelį Europos Vadovų Tarybos pirmininko pareigose, kurios apima ryšius su ES vadovais ir pirmininkavimą ES viršūnių susitikimams.
Naujasis Portugalijos ministras pirmininkas Luisas Montenegro, vadovaujantis dešiniųjų koalicijai, sakė, kad remtų A. Costą, jei šis kandidatuotų, o ES diplomatai teigė, kad jį remia ir Vokietijos kancleris socialdemokratas Olafas Sholzas.
Liberalų atstovas turėtų teisę į trečiąjį svarbiausią – ES užsienio politikos vadovo – postą. Čia pagrindinė kandidatė yra Estijos premjerė K. Kallas, užimanti „karingą“ poziciją Rusijos, su kuria jos šalis turi bendrą sieną, atžvilgiu.
„Kallas turės įtikinti pietų šalis, kad eidama šias pareigas ji neskirs Rusijai per daug dėmesio“, – sakė vienas ES diplomatas.
EK pirmininkei taip pat reikės naujojo Europos Parlamento, kuris pirmą kartą į posėdžius susirinks liepos 16 dieną, paramos.
„Esu labai optimistiškai nusiteikęs, kad dėl pirmininko bus balsuojama jau liepos mėnesio plenarinėje sesijoje“, – sakė aukštas ES pareigūnas, pridurdamas, kad tai leistų naujai Komisijai pradėti darbą lapkričio mėnesį.
