1 nuotr.Aukšto rango JAV įstatymų leidėjas pirmadienį patvirtino, kad Vašingtonas remia Taivaną kovoje su Kinijos „agresija“, surengdamas pirmąjį Kongreso narių vizitą į šią savarankišką salą po naujojo jos prezidento priesaikos.
Pirmadienio rytą susitikęs su prezidentu Lai Ching-te, įtakingo Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto vadovas Michaelas McCaulas sakė, kad jis ir jo kolegos „tvirtai remia šią nuostabią salą“.
Praėjus trims dienoms po Lai prisaikdinimo, Kinijos karo laivai ir naikintuvai apsupo Taivaną per pratybas, kurios, Pekino teigimu, buvo jo kariuomenės gebėjimo užimti salą patikrinimas.
M. McCaulas pirmadienį pasmerkė šias „bauginančias karines pratybas“, sakydamas, kad jos rodo, jog Kinija „nėra suinteresuota Taivano susigrąžinimu taikiomis priemonėmis“.
„Visos demokratinės valstybės turi vieningai priešintis agresijai ir tironijai, – sakė M. McCaulas. – Nesvarbu, ar tai būtų Putinas Rusijoje, ajatola Irane, ar šalia mūsų esantis pirmininkas Xi Kinijoje, šis nešventas aljansas griauna taiką visame pasaulyje.“
„Nuo Antrojo pasaulinio karo laikų... nematėme tokio atviro smurto ir nuogos agresijos“, – sakė jis.
1979 metais JAV pakeitė Taivano diplomatinį pripažinimą į Kinijos, tačiau išliko svarbiausia salos sąjungininke ir karinės įrangos tiekėja.
JAV prezidentas Joe Bidenas yra sakęs, kad nepritaria Taivano nepriklausomybei, bet taip pat – ir kad palaikytų pajėgų siuntimą salai ginti. Oficiali JAV pozicija dėl intervencijos yra strategiškai dviprasmiška.
Kinijos lėktuvai vėl apsupo Taivaną
Taipėjus pirmadienį pranešė, kad per pastarąją parą aplink Taivaną aptiko 21 Kinijos karo lėktuvą ir 15 karinių jūrų pajėgų ar pakrančių apsaugos laivų, praėjus vos kelioms dienoms po didelių karinių pratybų, per kurias Pekino pajėgos buvo apsupusios salą.
Kinija tvirtina, kad demokratinis Taivanas yra jos teritorijos dalis ir kad niekada neatmes galimybės panaudoti jėgą, kad susigrąžintų jos kontrolę.
Taivano gynybos ministerijos pareiškime pirmadienį teigiama, kad per pastarąją parą 10 Kinijos orlaivių kirto oro erdvės gynybos zoną (ADIZ) ir kad Taivanas į tai tinkamai reagavo.
Pastaraisiais metais Pekinas didino karinį spaudimą Taivanui, beveik kasdien aplink salą pasiųsdamas karo lėktuvus, dronus ir laivus. Ekspertai vadina tai „pilkosios zonos taktika“, kuri nelaikoma atviru karu, bet turi tikslą išsekinti Taipėjaus kariuomenę.
