JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino bombarduoti Iraną, jeigu ši šalis toliau sieks susikurti branduolinį ginklą.
„Jeigu jie nepritars susitarimui, bus bombarduojama“, – D. Trumpas sakė duodamas interviu „NBC News“.
Jis taip pat pagrasino Iranui „antriniais muitais“.
Dar prieš kelias dienas JAV prezidentas sakė, kad „Iranui nutiks labai blogi dalykai“, jeigu Teheranas atsisakys derėtis dėl naujo susitarimo, pagal kurį įsipareigos nekurti branduolinio ginklo.
Neaišku, ar D. Trumpas grasina, kad vien JAV karo lėktuvai galėtų bombarduoti Iraną, ar tai būtų bendra operacija su Izraeliu.
Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras per interviu leidiniui „Politico“ vasario mėnesį sakė, kad reikėtų parengti patikimą karinį sprendimą tam, kad Irano branduolinio ginklo programa būtų sustabdyta dar prieš tai, kai ji bus įgyvendinta.
Ekspertai mano, kad Iranas vos po kelių savaičių gali sukurti veikiantį branduolinį ginklą. Tačiau Teheranas apskritai neigia kuriantis tokį ginklą, o smūgis prieš Iraną gali kelti didesnio konflikto riziką.
2018 m. D. Trumpo vadovaujama JAV pasitraukė iš susitarimo su Iranu dėl sankcijų atlaisvinimo mainais į branduolinės programos apribojimus.
Tuo metu dabar, per savo antrąją kadenciją, jis sako esąs atviras naujam susitarimui, kuris sumažintų karinės eskalacijos riziką.
D. Trumpas kovo pradžioje atskleidė parašęs laišką Irano dvasiniam lyderiui ajatolai Ali Khamenei ir pasiūlęs pradėti derybas šiuo klausimu.
Dabar jis siekia daryti didžiausią įmanomą spaudimą Iranui papildomų sankcijų pagalba ir grasinimais imtis karinių veiksmų.
Vis dėlto Teheranas ypač įtariai žiūri į JAV administraciją po to, kai D. Trumpas pasitraukė iš ankstesnio branduolinio susitarimo ir atsisako derėtis tiesiogiai su Vašingtonu.
Ketvirtadienį Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi sakė Irano naujienų agentūrai IRNA, kad jis nusiuntė laišką Omanui, kuriame atsakė į D. Trumpo pasiūlymus. Anksčiau Omanas taip pat veikė kaip tarpininkas tarp Irano ir JAV.