1 nuotr.Sparčiai didėjantis Kinijos branduolinis arsenalas kelia „susirūpinimą dėl pasaulio ir regiono stabilumo“, penktadienį pareiškė Didžiojo septyneto (G7) šalių lyderiai po derybų dėl branduolinio nusiginklavimo Japonijos Hirošimos mieste.
SIPRI ekspertų grupės skaičiavimu, Kinija turi apie 350 branduolinių galvučių - nedaug, lyginant su JAV ir Rusija. Tačiau šios atsargos sparčiai didėja. Lapkritį Pentagono paskelbtais duomenimis, iki 2035 m. šalis gali turėti 1500 kovinių galvučių.
G7 lyderiai perspėjo, kad branduolinio arsenalo didinimas „be skaidrumo ir prasmingo dialogo kelia susirūpinimą dėl pasaulio ir regiono stabilumo“.
Nuo pat pirmojo branduolinio bandymo 1964 m. Kinija tenkinosi gana kukliu arsenalu ir tvirtino, kad niekada nebus pirmoji, kuri per konfliktą panaudotų branduolinius ginklus. Tačiau pastaraisiais metais, vadovaujant prezidentui Xi Jinpingui, Pekinas ėmėsi didžiulio karinio modernizavimo, apimančio ir branduolinius ginklus, tai daro siekdama ne tik atgrasyti priešus, bet ir kad galėtų pulti, jei atgrasymas nepavyktų.
Balandžio mėnesį G7 turtingų demokratinių šalių grupės užsienio reikalų ministrai irgi perspėjo dėl Kinijos branduolinių pajėgumų plėtros ir ragino pradėti „strateginės rizikos mažinimo diskusijas“ su Vašingtonu bei reikalauti iš Pekino didesnio skaidrumo.
G7 lyderiai, anksčiau penktadienį padėję vainikus prie paminklo maždaug 140 tūkst. branduolinio sprogdinimo Hirošimoje aukų, nusitaikė ir į Rusiją. Jie pasmerkė Rusijos „neatsakingą branduolinę retoriką“, „pavojingu ir nepriimtinu“ pavadino planą dislokuoti branduolinius ginklus Baltarusijoje.
Lyderiai pasisakė ir prieš branduolinių ginklų platinimą bei perspėjo Šiaurės Korėją nesiimti „provokuojančių veiksmų“, Iraną ragino „nutraukti branduolinį eskalavimą“.
Tai pirmas toks dokumentas apie branduolinį nusiginklavimą, parengtas per G7 viršūnių susitikimą. Prie šio lyderių pareiškimo daug prisidėjo iš Hirošimos kilęs Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida. Jis siekė, kad šis klausimas būtų įtrauktas į trijų dienų derybų darbotvarkę.
G7 lyderiai pakartojo savo įsipareigojimą sukurti pasaulį be branduolinių ginklų, kuriame visi būtų saugūs, nors esant dabartinėms saugumo sąlygoms sunku pasiekti pasaulinio branduolinio nusiginklavimo.
Branduolinius ginklus turi trys G7 narės: JAV, Didžioji Britanija ir Prancūzija, kitas saugo JAV „branduolinis skėtis“.
