Elitinis kerlingas šalyje, kurioje nėra ledo

Europos čempionatas praėjusią savaitę vyko Suomijoje, Lietuvos komanda elitiniame divizione žaidė pirmą kartą. Rinktinei atstovavo kapitonė V.Paulauskaitė, Olga Dvojeglazova, Rūta Blažienė ir Miglė Kiudytė.

Tam, kad debiutas būtų sėkmingas, prireikė ir Fortūnos šypsnio. Lietuvės laimėjo tik vienerias iš devynerių rungtynių - 8:6 įveikė vengres. Laimei, tik po vieną pergalę pasiekė dar dvi komandos - Estijos ir Vengrijos. Teko skaičiuoti papildomą DSC rodiklį, nustatomą pagal prieš rungtynes atliekamų metimų tikslumą. Pagal jį lietuvės liko aštuntos, o estės ir vengrės iškrito į B divizioną. Elitiniame divizione varžėsi 10 rinktinių.

Laimėti vieną mačą - iš pažiūros nedidelis pasiekimas, tačiau jis Lietuvos kerlingui davė labai daug. Moterų rinktinei už pasirodymą priklauso valstybės stipendijos, ji iškovojo kelialapį į 2025 m. pasaulio čempionatą ir teisę dalyvauti 2026 m. olimpinių žaidynių atrankoje. Tai pasiekta valstybėje, kurioje tiesiog nėra kur treniruotis. Anksčiau komanda glaudėsi Kauno ledo arenoje, bet ji buvo uždaryta, dauguma užsiėmimų perkelti į naujus Kauno ledo rūmus. Juose vietos kerlingui neliko, tad rinktinė važinėjo į kaimynines šalis, dažniausiai - Latviją.

Apie debiutą Europos čempionato elitiniame divizione ir Lietuvos kerlingo aktualijas kalbėjomės su rinktinės kapitone V.Paulauskaite.

- Kokie buvo jūsų lūkesčiai prieš debiutinį Europos čempionatą, ar tikėjotės išlikti elite ir patekti į pasaulio čempionatą?

- Nuoširdžiai pasakius, noras buvo, bet tikėtis nelabai tikėjomės. Žaisti Europos elite labai sunku, nes kitų komandų pasiruošimo lygis yra labai aukštas. Realiai vertinome savo galimybes ir labai džiaugiamės, kad pavyko išlikti elitiniame divizione. Galime sau parašyti dešimtuką su pliusu, nes patekome į pasaulio čempionatą, kur bus 13 pačių geriausių komandų. Europos čempionate kitos komandos iš mūsų draugiškai pasijuokdavo, sakydavo: čia esate vienintelė šalis, neturinti ledo arenos, bazės, bet esate tarp elito. Tai yra fantastinis pasiekimas.

- Paaiškinkite, kas yra tas DSC rodiklis, kurio dėka išlikote elite?

- Prieš žaidimą du žaidėjai stumia akmenis su tikslu juos pastatyti kuo arčiau centro. Matuojama milimetrų tikslumu. Per visas varžybas rezultatai sumuojami vien tam, kad, jei komandos surinks vienodą pergalių skaičių, būtų galima nuspręsti, kuri bus aukščiau. Pradžioje mūsų DSC rodiklis buvo pats paskutinis, bet laiku susiėmėme. Sakėme sau: padarome nors tai, jei nepavyks pasiekti daugiau pergalių. Mums pavyko, estes aplenkėme bene 4 centimetrais, vengres - irgi nedideliu skirtumu.

- Turbūt optimistiškai nuteikė rungtynės su būsimomis Europos čempionėmis šveicarėmis (7:8) ir vicečempionėmis švedėmis (5:8), pralaimėtos nedideliais skirtumais. Ar jūsų komanda yra labai toli nuo čempionato prizininkių?

- Tos rungtynės išties nuteikė optimistiškai, tačiau reikia įdėti dar daug darbo, kad įveiktume tokias komandas. Jos turi labai daug patirties. Rungtynėse su švedėmis ir šveicarėmis žaidėme labai gerai. Būna tokių dienų, kai ir sėkmė lydi, ir žaidimas būna puikus. Sakėme, kad jei taip būtume žaidusios su silpnesnėmis komandomis, pavyzdžiui, estėmis, tikrai galėjome jas įveikti.

- Grįžkime į pradžią. Kada ir kaip pati atradote kerlingą?

- Sunku net ir prisiminti, kerlinge esu daugiau nei 20 metų. Kai tik akmenys buvo atvežti į Lietuvą, jau nepamenu, kuriais metais tai buvo, man iškart teko išbandyti kerlingą. 2006 m. jau dalyvavau Europos čempionate. Po to kerlingas nepasitraukė iš mano gyvenimo, bet buvo labai sunku surinkti komandą, nes visiškai neturėjome bazės, nebuvo jokio rėmimo. Buvo sunku rasti žmonių, kurie žaistų tik dėl entuziazmo. Visa tai daug kainuoja, išsinuomoti ledo areną - dideli pinigai.

Šiuo metu rinktinė nesitreniruoja Lietuvoje, nes čia esantis ledas, skirtas ledo rituliui ar dailiajam čiuožimui, netinka kerlingui. Treniruojantis tik ant jo, nepasiektume jokių rezultatų. Palyginčiau su slalomu. Įsivaizduokime, kad kažkas treniruojasi slalomo rungtyje Liepkalnio trasoje. Jis išmoks slidėmis nusileisti nuo kalno, bet, nuvežus jį į rimtas varžybas, nebūtų jokių pasiekimų. Duok Dieve, kad nusileistų nenugriuvęs. Mums panašus variantas būtų ruoštis Lietuvos arenose, todėl esame priverstos važinėti. Buvo stebuklas, kai mums tris sezonus Kaune davė ledą. Tiksliau, ne davė, o mes išsinuomojome. Ant to ledo daugiau niekas nevykdavo, mes jį paruošdavome kerlingui rankiniu būdu ir tada jau būdavo galima treniruotis.

- Šiuo metu nesimato jokių prošvaisčių, kad kažkur Lietuvoje vėl atsirastų jums tinkama vieta?

- Kol kas nesimato, nes Kaune visi persikėlė į vieną areną ir mes salės negauname. Vilnius vis žada pastatyti ledo rūmus, bet viskas nusikelia ir nusikelia. Pagal pirminį projektą šių metų pabaigoje arena jau lyg ir turėjo stovėti. Ten būtų dvi ledo ritulio aikštelės ir kerlingas turėtų savo atskiras aikšteles, kuriose galėtume treniruotis.

- Kerlinge kapitonės pareigos turbūt reiškia daugiau nei kituose žaidimuose. Kitur tai - labiau statuso ženklas, o kerlinge ir funkcijos yra kitokios nei likusių žaidėjų?

- Didžiojoje dalyje komandų kapitonai atlieka paskutinius metimus, kurie yra patys atsakingiausi. Iš viso komanda leidžia akmenis aštuonis kartus, kiekvienas žaidėjas - po du. Kapitonas atlieka du paskutinius metimus. Visgi pagrindinis kapitono darbas yra strategavimas. Kai susitinka panašaus lygio komandos, dažnai laimi strategija. Neveltui kerlingas vadinamas šachmatais ant ledo, reikia numatyti kelis žingsnius į priekį, ką darys varžovai. Tai yra kapitono darbas. Kerlingo komandos neturi tikrų trenerių, tad natūraliai tenka atlikti šias pareigas.

- Ar jūsų komandoje lengva atlikti kapitonės pareigas, žaidėjos jūsų klauso?

- Šioje komandoje viskas pavyksta puikiai, labai ja džiaugiuosi. Merginos supranta, ką daro, su kai kuriomis žaidžiame nemažai metų. Gerai sutariame ne tik aikštelėje, bet ir už jos ribų, o tai yra labai svarbu.

- Paminėjote kerlingo palyginimą su šachmatais. O pati žaidžiate šachmatais?

- Moku žaisti, bet nėra taip, kad šachmatai būtų mano aistra ar kad pastoviai žaisčiau. Tačiau su palyginimu sutinku, nes kerlinge, kaip ir šachmatuose, turi numatyti keletą savo ėjimų į priekį, varžovo veiksmus. Jei tik kažkas nepavyksta, labai greitai turi keisti strategiją. Tada vėl planuoji keletą veiksmų į priekį, taip žaidimas ir vyksta.

- Už aštuntąją vietą Europos čempionate komandai priklauso valstybės stipendijos. Kiek svarbus šis aspektas?

- Atvirai pasakysiu, dar tiksliai nežinau, ar mes jas gausime. Tikimės, kad taip ir bus, niekas nepasikeis. Tai turėtų labai didelę įtaką komandai, nes iki šiol nebuvo jokio apmokėjimo. Tiksliau, buvo apmokamas išvažiavimas į varžybas, pastaruoju metu šiuo atžvilgiu viskas buvo tvarkoje, nereikėjo važiuoti už savo pinigus. O atsimenu laikus, kai atstovauti Lietuvai važiuodavome už savo pinigus. Dabar tai apmokama, bet stipendija būtų labai svarbi. Pakalbėjome, kad kai kurios žaidėjos, jei gaus stipendiją, atsisakys dalies darbų. Dabar dalis dirba ir dviejuose darbuose. Su stipendija jos kuo daugiau laiko atiduotų kerlingui.

- O jūs pati? Kokią veiklą jūs derinate su kerlingu?

- Mano darbai sutvarkyti taip, kad jau daug metų galiu save atiduoti kerlingui. Pagrindinė veikla, iš kurios uždirbu pinigėlius, vyksta vasarą, o kerlinge vasarą praktiškai nieko nevyksta. Nebent vienos kitos varžybėlės, nes vasarą sunku išlaikyti ledą. Vasarą kerlinge atostogos, todėl mano versliukas susijęs būtent su vasara, o kitą laiką galiu skirti sportui. Be to, dabar ir iš kerlingo turiu šiek tiek pajamų, nes turiu klubą, vedame renginius, supažindiname su kerlingu įmones.

- Ar stipriausių komandų, pavyzdžiui, Šveicarijos ir Švedijos, žaidėjos irgi derina kerlingą su darbais?

- Ne. Jei neklystu, iš Europos čempionate dalyvavusių komandų gal tik norvegės turi kitus darbus, ir tai ne visos. Visos kitos yra tiesiog sportininkės, gauna stipendijas. Jos yra kerlingo profesionalės. Negarantuoju ir dėl vengrių, bet estės, kiek suprantu, stipendijas gaudavo. Manau, estėms iškritimas į B divizioną buvo didžiausias nusivylimas, nes jos turbūt praras valstybės paramą.

- Ateinančiais metais laukia dar vienas debiutas - pasaulio čempionate. Ar jame lygis labai skirsis nuo Europos pirmenybių, kaip mūsų žemyno kerlingas atrodo pasauliniame kontekste?

- Ten lygis bus dar aukštesnis, nes atvažiuos ne tik stipriausios Europos komandos. Kanada yra viena iš favoričių, labai stiprias komandas turi Kinija, Pietų Korėja, Japonija.

- Kerlinge nebūna tokių „taikinių" kaip krepšinio pasaulio čempionatuose, kuriuose dalyvauja ir silpnesnės komandos iš kitų žemynų, pavyzdžiui, Azijos?

- Ne, nebūna taip, kad į pasaulio čempionatą atvažiuotų visiškai silpna komanda.

- Kaip vyks atranka į 2026 m. olimpines žaidynes?

- 7 ar 8 komandos pateks tiesiai iš pasaulio čempionato. Viena vieta skirta olimpinių žaidynių šeimininkei Italijai, kuri, manau, pasaulio čempionate pateks į septintuką. Po to atrankos varžybose dalyvaus likusios pasaulio čempionato komandos, o prie jų prijungs dar keletą rinktinių. Mes atrankoje bet kuriuo atveju turėtume dalyvauti. Patekimas į olimpines žaidynes būtų visiška fantastika. Mes ir taip jau padarėme porą fantastinių dalykų, bet žaidynės būtų kažkas nerealaus.