Susitikime su kultūros ministru aptarta Klaipėdos pašto ateitis

Buvo aptartos pastato sutvarkymo ir įveiklinimo galimybės. Kultūros ministro komanda išsakė poziciją, kad paveldo saugojimas negali būti konservatyvus – paveldas turi būti gyvas ir tarnauti žmonių poreikiams, o norint pasiekti šį tikslą, būtina ir kompromisų paieška. Ministras informavo, kad derinami procesai dėl galimybių Kultūros ministerijai Klaipėdos ir Kauno centrinių paštų pastatus perimti savo žinion, taip pat siekiama suformuoti aiškią ir abejonių nekeliančią įveiklinimo koncepciją. Šiuo metu centrinio pašto pastatas priklauso Lietuvos paštui, kuris pavaldus Susisiekimo ministerijai.

„Objektas yra nei Kultūros ministerijos, nei savivaldybės, o Lietuvos pašto. Kol bus tokia neapibrėžta situacija, tol mes galime kalbėti, o objektas lieka sau. Tačiau matome ir Lietuvos pašto, ir Susisiekimo ministerijos konstruktyvų požiūrį, tad manau, kad tikrai galima įveikti šį klausimą (...) Dabar dedame daug pastangų ir procesai juda į priekį, kad abiejų centrinių paštų pastatai atsidurtų Kultūros ministerijos žinioje, Kultūros infrastruktūros centre, ir tokiu būdu jau valdydami patį procesą tikrai rastume geriausius sprendimus“, – po susitikimo sakė ministras.

Anot S. Kairio, Kultūros ministerija nuo pirmos dienos taip pat aiškiai deklaravo, kad būtina kokybiška ir visas suinteresuotas puses įtraukianti galimybių studija, kuri gebėtų suformuluoti tvarios veiklos viziją, kad būtų aišku, kaip šitas objektas galėtų gyvuoti ateityje.

Ministras pabrėžė, jog labai svarbu, kad diskutuojant dėl šito objekto ateities vizijos dalyvautų savivaldybė. „ Mes tiesiog norime paruošti objektą tvariai ateičiai ir visi sprendimai tam yra daromi“, – sakė S. Kairys.

Anot mero Vytauto Grubliausko, Kultūros ministerijos siekis perimti pastatą savo žinion – gera žinia miestui.

„Kad Kultūros ministerija tampa ta institucija, kuri procesą vystys toliau perimdama pastatą iš Lietuvos pašto, manau, yra gera žinia ir Klaipėdai, ir visai kultūros bendruomenei. Šiandien sužibo gerokai ryškesnė viltis, kad galime kalbėti apie šito pastato perėmimą tolesnėje ateityje, apie scenarijus, modelius ir variantus jo sutvarkymui. Šiandien aišku, kad atsakomybė už įveiklinimą greičiausiai bus ant miesto pečių, todėl turime girdėti bendruomenės siūlymus, kūrybinių organizacijų variantus ir išieškoti geriausius sprendimus, kurie atlieptų ir miesto galimybes, ir bendruomenės lūkesčius“, – savivaldybės pranešime cituojamas V. Grubliauskas.

Anot mero, požiūris, kad miestas pastato perimti nenori, nėra teisingas.

Susitikimo metu taip pat pristatyta Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcijos eiga, aptartos bendradarbiavimo galimybės, susijusios su Klaipėdoje veikiančių Kultūros ministerijai pavaldžių įstaigų veikla, kultūros projektais, akcentuota sklandesnio bendradarbiavimo būtinybė derinant investicinius projektus su kultūros paveldu susijusiuose objektuose ir teritorijose – Klaipėdos piliavietėje, Kūlių Vartų g. ir kt.