Kauno apygardos teismas trečiadienį prokurorui grąžino Marijampolės savivaldybės tarybos ir TS-LKD narės, bei Seimo nario, konservatoriaus Andriaus Vyšniausko patarėjos apygardoje Vaidos Pituškienės „čekiukų“ baudžiamąją bylą. Byla grąžinta net nepradėjus jos nagrinėti teismo posėdyje.
Teismas mano, kad netinkamai surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams šalinti.
Prokuroras su teismo nutartimi nesutinka ir per savaitę skųs ją Lietuvos apeliaciniam teismui.
„Su tokiu teismo sprendimu nesutinku ir bus tikrai rašomas skundas. Pagrindinis argumentas, dėl ko teismas mano, kad reikia koreguoti kaltinamąjį aktą – buvo inkriminuotas savivaldybės tarybos reglamento pažeidimas“, – Eltai sakė kaltinimą V. Pituškienės byloje palaikantis Kauno apygardos prokuroras Darius Valkavičius.
Jis stebisi, kad net nepradėjęs nagrinėti bylos, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis aktas surašytas netinkamai.
Prašymą grąžinti bylą prokuratūrai per ankstesnį posėdį pateikė V. Pituškienės advokatas.
Advokatas Mindaugas Greičius teigė, kad prokuratūra didelę reikšmę šioje byloje suteikė Marijampolės savivaldybės tarybos veiklos reglamentui, kuris byloje minimu laikotarpiu negaliojo.
„Pats reglamentas atsirado teisės aktų registre tik 2023 metais, o inkriminuota veika yra ankstesnė. Tikime teisingu teismu ir esu tikras, kad galime išteisinamojo nuosprendžio“, – Eltai sakė kaltinamosios advokatas.
Tuo metu prokuroras sako, kad nepaisant reglamento buvimo ar nebuvimo, byloje minimi pinigai negalėjo būti išmokėti kaltinamajai, nes jie nėra susiję su jos, kaip tarybos narės veikla.
ELTA primena, kad birželį Kauno apygardos prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, joje Marijampolės savivaldybės tarybos narė V. Pituškienė kaltinama piktnaudžiavimu, sukčiavimu bei dokumentų suklastojimu ir disponavimu suklastotais dokumentais.
Baudžiamosios bylos duomenimis, V. Pituškienė, nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2023 m. balandžio 24 d., eidama Marijampolės savivaldybės tarybos narės pareigas, galimai piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, siekdama asmeninės turtinės naudos, sukčiaudama įgijo svetimą turtą, sąmoningai ir sistemingai klastojo dokumentus.
Kaip skelbia prokuratūra, tarybos nario išlaidų suvestinėse kaltinamoji įtvirtindavo tikrovės neatitinkančius duomenis apie patirtas išlaidas, nesusijusias su tarybos nario veikla, kurios negalėjo būti atlyginamos.
V. Pituškienė savivaldybės buhalterijai pateikdama, kaip įtariama, suklastotus finansinius dokumentus, apgaule įgijo daugiau nei 2 tūkst. 300 eurų Marijampolės savivaldybės administracijos lėšų. Teisėsaugos pareigūnai tyrimo metu nustatė, kad neva patirtos išlaidos buvo apmokėtos pasinaudojus kitų asmenų banko kortelėmis.
Prokuroras D. Valkavičius šioje byloje savo vardu pareiškė ieškinį, gindamas Marijampolės savivaldybės turtinius interesus ir iš V. Pituškienės prašo išieškoti per 2,3 tūkst. eurų.
Prokuroras mano, kad V. Pituškienė savivaldybei padarė tokio dydžio žalą, tačiau pati savivaldybė ieškinio į bylą nepareiškė. Kai prokuroras kreipėsi į savivaldybę, ji atsiuntė atsakymą, kad civilinio ieškinio šioje byloje nereikš, nes tarybos narė jai nepadarė nei jokios turtinės, nei neturtinės žalos.
V. Pituškienė davė parodymus prokurorui, tačiau gegužės 20-sios apklausoje ji nepanoro atsakyti į prokuroro užduodamus klausimus. Yra žinoma, kad dalį žalos savivaldybei ji atlygino, tačiau kokio dydžio žala buvo atlyginta, teisėsaugai liko nežinoma, todėl prokuroras nusprendė pateikti ieškinį dėl visos byloje minimos sumos.
Tyrėjų klausimų ir įtarimų dėl išlaidų tarybos nario veiklai kitą savaitę turėtų sulaukti ir Seimo narys A. Vyšniauskas.
Pasak prokuratūros, informacija leidžia pagrįstai manyti, jog, eidamas tarybos nario pareigas, A. Vyšniauskas Marijampolės savivaldybės administracijai galimai yra pateikęs suklastotus dokumentus dėl jo, kaip tarybos nario, veiklos išlaidų kompensavimo. Dokumentų pagrindu, nurodo prokurorai, politikui nepagrįstai ir neteisėtai buvo išmokėti daugiau nei 2,1 tūkst. eurų.
Anot generalinės prokurorės Nidos Grunskienės, A. Vyšniauskas galimai suklastojo 19 dokumentų, kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys.