1 nuotr.Nors Lietuvos bankų pelnas yra didelis, tačiau nepastovus, todėl solidarumo įnašo pratęsimas nebūtų tvarus sprendimas ilgalaikiam gynybos išlaidų finansavimui, tikina Lietuvos Banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Taip pat, anot jo, Lietuvą iš kitų Rytų ir Vidurio regiono valstybių išskiria pelnus didinanti bankų sektoriaus koncentracija, kuri atveria galimybes į Lietuvos rinką ateiti naujiems užsienio žaidėjams.
Pirmadienį Vilniuje vyksta aukšto lygio Vienos iniciatyvos tarptautinė konferencija, kurioje tarptautinių bankų institucijų atstovai aptaria ekonomikos ir finansų sektoriaus raidą bei iššūkius.
„Jeigu iš tikrųjų, tai ir Baltijos valstybių bankų sektoriaus didelė koncentracija (...) susijusi su išskirtinai aukštu pelningumu. Šių metų pradžios rodikliai yra šiek tiek kuklesni, tačiau vis tiek pelnas yra įspūdingas ir vienas geriausių regione. Tai reiškia, kad erdvės konkurencijai Lietuvos ir Baltijos valstybių regione tikrai yra“, – iniciatyvos metu surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams kalbėjo G. Šimkus.
LB jau praėjusių metų spalį pranešė, kad į Lietuvą greitu metu gali ateiti naujas užsienio bankas. Šių metų sausį G. Šimkus taip pat teigė, kad galimybėmis steigti savo filialą Lietuvoje susidomėjo vienas Taivano bankas, tačiau konkrečių veiksmų dar nėra imtasi, nors „viskas prasideda nuo susidomėjimo“. Lietuvos rinka susidomėjusių, anot G. Šimkaus, yra, tačiau kol kas apie konkrečius žaidėjus pasakyti vis dar būtų sudėtinga.
„Finansinis stabilumas be konkurencijos, kuri veda į priekį ir stiprina, gerina paslaugų teikimą, jie vienas be kito negali. (...) Nauji rinkos dalyviai, ir čia norėčiau pabrėžti – ne bankų skaičius čia svarbus, bet ir bankų veiklos modeliai, rizikos apetitas, yra labai svarbūs“, – pirmadienį akcentavo G. Šimkus.
Anot jo, plėtrą Rytų ir Vidurio Europos regione planuoja pusė čia veikiančių visų tarptautinių finansų grupių, o per metus, jo teigimu, plėtrą planuojančių regiono bankų dalis išaugo daugiau nei 1,5 karto.
LB solidarumo mokesčio nelaiko tvariu gynybos finansavimo šaltiniu
Kalbėdamas apie „išskirtinai pelningą“ Lietuvos bankų sektorių, G. Šimkus priduria, kad 2025 metais bankų pelnai, tikėtina, mažės, tad ilgalaikėje perspektyvoje remtis nepastoviais bankų pelnais kaip gynybos išlaidų finansavimo šaltiniu būtų netvaru.
„Mūsų preliminarūs skaičiavimai rodo, kad kitų metų bankų pelnas turėtų būti (...) apie 700 mln. eurų. Taigi vis dar didelis ir solidus, bet mažesnis negu šiais metais ir tą lemtų keletas priežasčių. Viena susijusi su tikėtinu palūkanų normų mažėjimu, kitas dalykas – pačių bankų įsipareigojimų struktūra keičiasi. Po truputį, deja, ne taip greitai, kaip mes norėtume, auga terminuotųjų indėlių dalis, iš kurių yra mokamos aukštesnės palūkanos. Vėlgi, turint tokį likvidumą kaip dabar, bankai indėlių už einamuosius indėlius (...) nesiūlo“, – aiškino G. Šimkus.
Anot jo, dėl mažesnio bankų pelno ir siūlomo mokesčio dizaino, kuriuo iš naujų paskolų gaunamos pajamos nebūtų įtrauktos į įnašo bazę, kitąmet iš solidarumo įnašo galėtų būti surinkta apie 50–70 mln. eurų.
„Pats solidarumo įnašas buvo sukonstruotas, kad atlieptų trumpojo laikotarpio susidariusią disproporciją, kad staigiai išaugus palūkanų normoms jos persidavė palūkanų pajamoms. Deja, bet greitai persiduoti įsipareigojimams, indėliams negalėjo ir iš to, taip vadinkime, eskalavosi bakų ir palūkanų pajamos“, – situaciją apibūdino LB vadovas.
Tad, anot G. Šimkaus, net pakeitus solidarumo įnašo surinkimo periodą, tai nebūtų tvarus gynybos išlaidų finansavimo šaltinis. Dėl to, jo vertinimu, reikėtų diskutuoti apie kitus siūlomus mokestinius pakeitimus.
„Aukštas (bankų – ELTA) pelnas išlieka. Apmokestinamoji bazė, jeigu būtų pakeistas tas apmokestinamasis periodas, ji atsirastų. Bet dėl pačio solidarumo mokesčio sandaros apmokestinamoji bazė mažėtų ateityje, todėl tai nėra tvarus šaltinis“, – kalbėjo LB vadovas.
Tiesa, paklaustas, ar komerciniai bankai įkainius didina siekdami kompensuoti jau sumokėtą bankų solidarumo įnašą, G. Šimkus pabrėžė, kad LB praėjusiais metais komerciniams bankams pateikė priemonių planą, kuriuo galima būtų atpiginti bazinė finansinių paslaugų krepšelį iki maždaug 1 euro. Tačiau, anot G. Šimkaus, kol kas šiam siūlymui pritarė tik Vyriausybė, dar laukiama palaikymo Seime.
„Iš tikrųjų įkainiai yra padidinti ir tai kelia klausimų tiek mums, tiek ir visai visuomenei. Vis tik (...) finansinės paslaugos nėra tiesiog dar viena paslauga, kurią gali pasirinkti, yra ir vartotojo prisirišimas prie finansinių paslaugų tiekėjo, yra ir tam tikri regioniniai klausimai, tam tikri finansinio raštingumo klausimai, kurie taip greitai nesisprendžia. Todėl tas įkainių kėlimas yra ir jautrus, ir skausmingas“
Taip pat, anot G. Šimkaus, vartotojai turėtų būti patys aktyvesni rinkdamiesi tuos finansinių paslaugų tiekėjus, kurie jiems atrodo ekonomiškai naudingesni.
Gegužės 6–7 dienomis Vilniuje vyksiančioje aukšto lygio Vienos iniciatyvos tarptautinėje konferencijoje ekonomikos ir finansų sektoriaus raidą bei iššūkius aptaria 12 Centrinės ir Rytų Europos centrinių bankų, priežiūros institucijų vadovai, taip pat Europos centrinio banko (ECB), Europos Komisijos (EK), Tarptautinio valiutos fondo (TVF) , Pasaulio banko, Europos investicijų banko bei kitų pasaulinių sektoriaus institucijų atstovai.
