Tokį klausimą iš LRT vedančiosios išgirdau per kandidatų į Europarlamentą debatus.
Pirma mintis, kuri man šovė į galvą dar neišgirdus kandidatų atsakymų, buvo tokia: reikia plėsti ne bunkerių skaičių, o kapinių, kad nereikėtų vėliau savo aukų it šunis laukuose užkasinėti, pirkti ne tankus, kuriuos pagamins tik po N metų, o „Greitųjų pagalbų" automobilius, jeigu norime kuo daugiau sužeistų lietuvaičių išgelbėti, ir plėsti ne šaudmenų, o medicininių protezų gamybą, kad vėliau nereikėtų „grožėtis" berankiais ne tik teniso aikštelėje, bet ir miestų gatvėse bei aikštėse.
Čia tuo atveju, jei mes ne tik beprotiškai drąsi šalis, bet dar ir humaniška bei protaujanti.
O jei ne, belieka ir toliau kelti karo isteriją ir laukti tankų, spėliojant - kurie greičiau atvyks: ar tie, už kuriuos jau sumokėjome milijonus avansu, bet bus pagaminti tik po daugelio metų; ar tie, kuriuos mūsų vargšė nutautėjusi ir nukraujavusi mažytė lietuvių tautelė tradiciškai pasitinka su gėlėmis miestuose ir kaimuose, nepriklausomai nuo to, kas juos valdo: rusai ar vokiečiai...