LRT parodė reportažą, kaip švietimo politikos formuotojai apgavo studentus. Pasirodo, pavyzdžiui, pusė geriausių Vilniaus universiteto Vaikystės pedagogikos III kurso studentų nuo studijų pradžios gaudavo 115 eurų dydžio mėnesinę stipendiją, nuo rugsėjo nebegaus. Nacionalinė švietimo agentūra tvirtina: baigėsi projektas, apie kurio trukmę žinojo visos aukštosios mokyklos, jos ir turėjo studentus informuoti.
Tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskelbė, kad šiemet į pedagogikos studijas bus priimami visi norintys, jiems žadamos ir solidžios stipendijos.
Tereikia, kad baigiamieji egzaminai būtų išlaikyti bent jau patenkinamai. Ministerija tokį savo žingsnį argumentuoja mokytojų stygiumi, nors patys pedagogai baisisi, kad į pedagogiką priėmus tuos, kurie neįstojo niekur kitur, į mokyklas ateis dirbti prastos kvalifikacijos mokytojai.
Tai kaip čia yra? Esamiems studentams stipendijos nubraukiamos (nors kai jie stojo, apie tai nebuvo informuoti), o naujiems žadamos keliskart didesnės. Ar nebus taip, kad ir šiemet įstojusieji po metų ar dvejų sužinos, kad valdžia apsigalvojo? Man tai primena vaikystėje skaitytą pasakėčią apie piemenį, kuris gindavo bandą toliau nuo kaimo ir juokais imdavo šauktis kaimo gyventojus, sakydamas, kad vilkai jo avis užpuolę. Du ar tris kartus kaimiečiai išsigandę atbėgo, bet pamatė, kad tai - melas. O kai kartą iš tikrųjų bandą užpuolė vilkai, niekas neatėjo į pagalbą, nes netikėjo piemeniu.
Ar taip pat neprisižais ir mūsų politikai? Ar betikės jais studentai. Juk taip savo patikimumą sutrypė kai kurios verslo šakos: seniems ištikimiems klientams nesiūlo jokių nuolaidų, bet milžiniškomis vilioja naujus. Politikai turbūt galvoja pragmatiškai: jei jau baigei tris kursus, veikiausiai, nenorėdamas prarasti trejų metų, studijas užbaigsi ir be žadėtos stipendijos.