1 nuotr.Vakarų pasaulyje įprasta manyti, kad pensija - kažkas savaime suprantamo ir neatsiejamo nuo senatvės. Visgi, pasak ekspertų, senatvės pensiją gauna toli gražu ne visų valstybių gyventojai.
Jų teigimu, Nigeryje, Ganoje, Botsvanoje ir Kenijoje bei dar kai kuriose Afrikos šalyse vakariečiams įprastų pensijų nėra ir niekada nebuvo. Taip pat čia nuolat trūksta maisto produktų, medikamentų bei gėlo vandens. O kokia situacija yra šalyse, kurios vertinamos kaip išsivysčiusios?
Kinija
Mažai, kas žino, kad Kinijoje senatvės pensijų sistema išvystyta ypač prastai. Specialistai patikslina, kad čia daugmaž padorią pensiją gauna tik valdininkai, o net ilgą laiką gamyklose dirbusių asmenų senatvės pensija yra gerokai mažesnė. Ūkininkavimu besivertę kaimo gyventojai bei privatų verslą turėję asmenys iš valstybės gali tikėtis tik minimalių išmokų siekiančių apie 50-70 Eur./mėn. Tokia tvarka buvo įvesta tik prieš 15 metų.
Vietnamas
Nors savo laiku Vietnamas mėgino sukurti tarybinę pensijų sistemą primenančią tvarką, galiausiai jiems išėjo kažkas panašaus į Kinijos pensijų sistemą. Vidutinė senatvės pensija šalyje siekia apie 100 eurų, tačiau ją gauna tik valdininkai ir pramonės sektoriuje dirbę asmenys. Jeigu žmogus visą gyvenimą dirbo žemės ūkyje ar turėjo nuosavą verslą, išmokos jam nepriklauso.
Tailandas
Pasak ekonomistų, kurortų ir šypsenų šalyje, kokia ji atrodo daugeliui vakariečių, visuotinai pensijas imta mokėti tik prieš 26 metus. Iki to laiko pensijas gaudavo tik valdininkai ir valstybiniame sektoriuje dirbę asmenys.
1998 m. valdžia priėmė visuotinį pensijos mokestį numatantį įstatymą, pagal kurį visi darbdaviai į centralizuotą pensijų fondą perveda 3 proc. nuo pajamų. Tiesa, netrukus paaiškėjo, kad to yra per maža, todėl tenka pensijas finansuoti iš šalies biudžeto. Ir gauti pensijas gali tik tie, kurie dirbo oficialiai arba maždaug 50 proc. tailandiečių.
Neoficialiai dirbantys asmenys gali tikėtis tik minimalių, 15-20 eurų per mėnesį siekiančių išmokų.
Indija
Ekonominį pakilimą išgyvenančioje šalyje vyrauja nuostata, kad senoliais privalo rūpintis jų artimieji. Indijoje veikia tik vienas pensijų fondas, mokantis išmokas valdininkams ir kariškiams.
Nepaisant to, išmokų dydžiai gali skirtis dešimtimis kartų - kažkas gauna 150 eurų per mėnesį, kažkas - tik 15. Veikia keli religiniai fondai, tačiau jie rūpinasi gyvenančiais žemiau skurdo ribos ir skiriamos išmokos nėra reguliarios. Indijos valdžia kelis kartus mėgino reformuoti šalies pensijų sistemą, tačiau visi bandymai buvo nesėkmingi.
Pakistanas
Šioje šalyje buvo nueita dar toliau ir senų giminaičių priežiūra įteisinta įstatymais. Pakistane atsisakymas prižiūrėti pasenusius tėvus vertinamas kaip kriminalinis nusikaltimas. Kalbant apie pensijas, jas čia irgi gauna tik valdininkai, kariškiai bei strateginėje sferoje, kuriai šiai dienai priskiriama naudingųjų iškasenų gavyba, dirbę asmenys.
