Karalienė Margarita išeina į pensiją

Vaikystė ir jaunystė

Margarita II - Margretė Aleksandrina Torhildur Ingrida Gliuksburg - gimė 1940 metų balandžio 16-ąją Kopenhagoje, karališkojoje Amalienborgo rezidencijoje. Likus savaitei iki princesės gimimo Daniją užpuolė nacistinė Vokietija ir per 6 valandų šalis buvo okupuota. Suprasdamas, kad atremti A.Hitlerio armijos puolimo nepavyks, tuometinis karalius Kristianas X, mergaitės senelis, įsakė pavaldiniams sudėti ginklus.

Margretės tėvas - būsimasis Danijos karalius Frederikas IX, sėdęs į sostą 1947 m., mama - Ingrida, vienintelė Švedijos valdovo Gustavo VI Adolfo dukra. Karūnos princo dukra buvo pavadinta močiutės iš mamos pusės, Švedijos karūnos princesės Margaretos vardu. Šeimoje ji buvo švelniai vadinama Deize. Įdomu, kad tuo metu, kai gimė Margretė, Islandija įėjo į Danijos valstybės sudėtį, todėl jai buvo duotas ir islandiškas vardas Torhildur.

Būsimosios karalienės vaikystė prabėgo Kopenhagoje, jai neteko patirti Antrojo pasaulinio karo baisumų - Danija buvo išvaduota iš vokiečių okupacijos be kruvinų mūšių ir civilinės infrastruktūros sugriovimo. Margretė - vyriausioji Frederiko IX dukra, su ja augo seserys Benedikta ir Ana Marija (pastaroji ištekėjo už Graikijos karaliaus Konstantino II). Margretė išsiskyrė smalsumu ir žinių troškimu: būdama vos dvejų, pradėjo kalbėti, įsimindavo mamos gėlių pavadinimus.

Mergaitė gavo gerą išsilavinimą: studijavo Orhuso universitete, Kembridže, Sorbonoje ir Londono ekonomikos mokykloje. Princesė gerai nusimanė apie ekonomiką, politologiją ir archeologiją, be danų kalbos laisvai kalbėjo prancūziškai, angliškai, švediškai ir vokiškai.

Pagal Danijos įstatymus sostą Gliuksburgų dinastijoje galėjo paveldėti tik vyrai, tačiau Frederikas IX neturėjo sūnų. Būtinybė keisti reglamentą tapo neišvengiama paaiškėjus, kad karalienė Ingrida negalės turėti daugiau vaikų. 1953 m. moterys gavo teisę užimti valstybės vadovės pareigas, karaliaus brolis Knudas perleido paveldėjimo teisę monarcho dukrai Margretei.

Mergina tapo Danijos karaliene 1972 metų sausio 14-ąją po savo tėvo mirties. Monarchė mokėsi karybos, yra Danijos karinių oro pajėgų majorė. 1980 m. valstybės vadovė vos nepateko į lėktuvą katastrofą - jos lėktuvą, pažeidusį valstybės sieną, pabandė numušti du Švedijos naikintuvai. Tačiau incidentas baigėįsi be aukų. Pagal susiklosčiusią Danijos karališkojoje šeimoje tradiciją karalienė yra ir D.Britanijos armijos Velso princesės karališkojo pėstininkų pulko vadė.

Asmeninis gyvenimas

Apie savo asmeninį gyvenimą Margretė papasakojo oficialioje biografijoje, kurioje šiltai atsiliepė apie sutuoktinį Anri Mari Žaną Andrė, Danijos princą Henriką. Iki pažinties Londone su prancūzų diplomatu grafu A. de Labordu de Monpeza (Henri Marie Jean André de Laborde de Monpezat) ji nė kartą nebuvo ėjusi į pasimatymą. „Jis pakvietė mane pietų. Aš niekada anksčiau nebuvau taip su kuo nors pietavusi - viena su vyriškiu!" Jaunuoliai keisdavosi laiškais per freiliną, grafas jai skambindavo į rūmus prasimanytu vardu. Iš šalies jų santykiai priminė nuotykių romaną, vertą Holivudo ekranizacijos.

Pora atšoko vestuves 1967 m. birželio 10-ąją, tuoktuvės įvyko Kopenhagoje. Jiems gimė du sūnūs - karūnos princas Frederikas ir princas Joachimas, karalienė turi 8 anūkus. Ambicingas Henrikas troško karaliaus konsorto titulo, tačiau žmona vyro nepalaikė. Dėl nesutarimų šiuo klausimu Henrikas atsisakė būti vadinamas princu konsortu, taip pat nenorėjo būti palaidotas karališkojoje kriptoje Roskildėje. Princas Henrikas mirė 2018 m.

Margretė nuo vaikystės labai mėgo gamtą. Pirmieji mergaitės augintiniai buvo kanarėlės Misteris ir Misis. Būdama vos 11-os metų princesė tapo Danijos ornitologų draugijos nare. Kaip ir jos draugė bei giminaitė D.Britanijos karalienė Elžbieta II, Danijos monarchė pradėjo auginti korgių veislės šunis, o viena geriausių dovanų vadino veislinį kumeliuką.

Danijoje karalienė garsėja ir savo pomėgiu tapyti: galima aplankyti jos darbų parodą, jos akvareliniai peizažai puošia Grenlandijos pašto ženklus. Paveikslus ji tapė Ingahildos Gratmer slapyvardžiu. Margretė yra knygos „Žiedų valdovas" daniškojo leidimo piešinių autorė. Monarchė taip pat domisi drabužių dizainu, leidinys „The Guardian" ją įtraukė į elegantiškiausių vyresnių kaip 50 metų pasaulio moterų sąrašą. 2009 m. šalies vadovė nusifilmavo vaidybinio filmo „Laukinės gulbės" masuotėje.

Kartų kaita

Karalienė Margarita II paskelbė atsisakysianti sosto per tradicinę naujametinę kalbą 2024-ųjų išvakarėse. Savo sprendimą ji motyvavo sveikatos problemomis: dabar monarchę vargina kelių skausmai, neseniai jai buvo operuota nugara. Karalienė įvardijo ir būsimąjį valstybės vadovą: „Aš nutariau, kad dabar yra tinkamiausias metas. 2024 metų sausio 14-ąją, praėjus 52 metams po to, kai pakeičiau savo mylimą tėvą, aš atsisakysiu Danijos karalienės pareigų. Palieku sostą savo sūnui, karūnos princui Frederikui".

Margaritos II sprendimas nutraukė Danijos karališkosios šeimos tradiciją paveldėti sostą valdančiajam monarchui mirus. Paskutinis valdžios netekęs valdovas 1523 m. buvo karalius Kristianas II. Jos sūnus, dabartinis karūnos princas, sės į sostą kaip Danijos karalius Frederikas X, jo žmona bus vadinama karaliene Mere. Vyriausiasis naujosios karališkosios poros sūnus, 18-metis Kristianas, įgis karūnos princo titulą. Išeidama, jeigu taip galima sakyti, į pensiją,

Margarita II išlaikys senąjį titulą ir vadinsis „Jos Didenybė karalienė Margretė". Oficiali sosto atsisakymo ceremonija įvyks per Valstybės tarybos posėdį. Margarita II pasirašys atitinkamą deklaraciją, o po to jos sūnus taps karaliumi. Sosto atsisakymas - pirmasis tokios rūšies precedentas Danijoje per beveik 900 metų. Margaritai II palikus sostą, ilgiausiai karaliaujančiu monarchu Europoje taps Švedijos karalius Karolis XVI Gustavas (jis sėdi soste 50 metų, nuo 1973-ųjų).

Karūnos princas Frederikas, būsimasis Frederikas X, gimė 1968 m., jam - 55-eri. Jis turi politologijos magistro laipsnį, studijavo Harvarde, XX a. 10-me dešimtmetyje dirbo Danijos atstovybėje Jungtinėse Tautose Niujorke, vėliau - ambasados Paryžiuje pirmuoju sekretoriumi. 2010 m. princas paskirtas karinių jūrų pajėgų vadu, turi armijos ir karinių oro pajėgų pulkininko laipsnį. Kalba prancūziškai, angliškai ir vokiškai. Jo interesų sritys - inovacijos, verslininkystė, mokslas ir technologijos.

Karalienės gyvenimo detalės

Internete galima rasti šimtus nuotraukų, kuriose karalienė įamžinta rūkanti. Monarchė buvo kaltinama reklamuojanti žalingą įprotį tarp jaunimo, 2006 m. teismas uždraudė šalies vadovei viešose vietose rodytis su cigarete. Rūkymas neigiamai paveikė moters sveikatą, jai kelis kartus teko balintis dantis.

Mėgstamiausia Danijos karalienės spalva - mėlyna. Vaikystėje jai net buvo padovanota mėlyna unitazo sėdynė.

2022 m. dėl koronaviruso pandemijos dalis iškilmingų renginių Margaritos II valdymo 50-ojo jubiliejaus proga buvo perkelti į rugsėjį.

Tačiau dėl D.Britanijos karalienės Elžbietos II mirties šventinę programą vėl teko koreguoti: buvo atšaukti koncertai, speciali sargybos pasikeitimo prie Amalienborgo rūmų ceremonija, monarchės pasivažinėjimas karieta po Kopenhagą. Abiejų šalių valdoves siejo giminystės ryšiai, Margretė iš motinos pusės yra karalienės Viktorijos proproanūkė.

Danijos princas Henrikas, karalienės vyras, sunkiai pritapo prie gyvenimo kitoje šalyje, negalėjo priprasti prie jam svetimos kultūros. Karalienės vyras taip ir neišmoko danų kalbos, todėl šeimoje buvo bendraujama prancūziškai.

 Bendrabučio kambarys, kuriame gyveno Margretė studijuodama Orhuso universitete, dabar vadinamas „Karalienės kambariu".

Bulvarinis skaitalas

Bulvarinė spauda spėlioja, kad karalienės sprendimas atsisakyti sosto - mėginimas užglaistyti skandalą karališkojoje šeimoje. 2023 m. princas Frederikas buvo užkluptas aukštuomenės liūtės, 47 metų Ženevjevos Kazanovos (Genevieve Kasanova) draugijoje per slaptą pasimatymą Madride, ir dėl to pasklido kalbos apie galimas sosto įpėdinio skyrybas.

Perleisdama jam sostą karalienė tikisi sutvirtinti sūnaus santuoką, nes dabar jis ir jo žmona taps karaliumi ir karaliene. Jeigu jos gudrus planas neišdegs, Danijos laukia kolosalus skandalas - karališkosios poros skyrybos, ko šiuolaikinėje Europoje, regis, nė karto nebuvo.

Dama, kuri galėtų tapti skyrybų priežastimi, Ženevjeva Kazanova, gimė Meksikoje, bet seniai persikraustė į Ispaniją. Ji bandė siekti aktorės karjeros, bet daugiausia yra žinoma kaip realybės šou dalyvė. Būtent filmavimo aikštelėje Ženevjeva susipažino su būsimuoju vyru, ispanų aristokratu, penktuoju Albos hercogienės sūnumi ir Ispanijos žirgų sporto čempionu K. Martinesu de Iruchu (C.Martinez de Irujo). Jie susituokė 2005-iais, o po dvejų metų išsiskyrė.

Kitas Ž.Kazanovos mylimasis - Gonsalas Vargasas - Peru rašytojo. Nobelio premijos laureato Marijaus Vargaso Ljosos (Mario Vargas Llosa) sūnus.