respublika.lt

Lietuvos futbolas neturi gimtadienio?

(0)
2022 spalio 02 11:23:00
Algirdas KLIMKEVIČIUS

Lietuvoje šiemet oficialiai švenčiamas futbolo šimtmetis, šia proga vyko daugybė renginių. 100 metų skaičiuojami nuo pirmojo Lietuvos futbolo čempionato, vykusio 1922-aisiais, bet ar toks skaičiavimas yra teisingas? Futbolas Kaune buvo žaidžiamas ir iki Pirmojo pasaulinio karto, ir iškart po jo. Jubiliejiniais metais galėjo būti vadinami jau 2011-ieji arba 2019-ieji.

×
nuotr. 1 nuotr.
Prieškario laikais LFLS komanda tapo pirmąja Lietuvos futbolo čempione. Pirmasis čempionatas laikomas futbolo pradžia mūsų šalyje, bet iš tiesų jis buvo žaidžiamas ir anksčiau. Algirdo Klimkevičiaus archyvo nuotr.

 

Krepšinio šešėlyje

Lietuvos futbolo federacija (LFF) paskelbė, kad ši sporto šaka, kaip ir krepšinis, šiemet mūsų šalyje švenčia 100 metų jubiliejų. Krepšininkai gimtadienį (1922 m. balandžio 23 d.) paminėjo Kaune, renginyje dalyvavo ir valstybės prezidentas Gitanas Nausėda. Krepšinio jaunimo rinktinės jubiliejų paminėjo ir šauniomis pergalėmis Europos čempionatuose.

Futbolas, kuris, anot LFF, su krepšiniu yra vienmetis, „pradžiugino" tik pluoštu pralaimėjimų. Vyrų rinktinė - šalies futbolo veidrodis - gegužę pralaimėjo nykštukinių Farerų salų ir Liuksemburgo komandoms, o FIFA reitinge atsidūrė antrojo šimtuko viduryje. Panašu, kad pildosi „anais laikais" Maskvos atsiųstų trenerių, treniravusių Vilniaus meistrų komandas, žodžiai: „litovcam ne v futbol, a v basketbol nado igrat" (lietuviams ne futbolą, o krepšinį reikia žaisti). Nors tada tai buvo tik argumentas prastiems rezultatams pateisinti.

Ši tezė buvo paneigta, kai Vilniaus „Žalgiris", kuris rėmėsi lietuviais, o ne legionieriais, vienintelis iš Baltijos kraštų iškopė į sovietinio futbolo elitą. 1987 m. jis laimėjo studentų universiados auksą, dešimtys jaunuolių priklausė įvairaus amžiaus jaunimo ir olimpinei SSRS rinktinėms. Galime didžiuotis - prie „Žalgirio" ir kitų komandų vairo stovėjo Lietuvoje išugdyti treneriai, organizatoriai.

Pulkininkas organizatorius

Praeitis rodo, kad lietuviai sportui, žaidimams turėjo „gyslelę". Sukanka 120 metų, kai toli nuo Tėvynės - Niujorke (JAV), tikriausiai 1863-1864 m. sukilimo prieš carą dalyvių palikuonys, įkūrė Lietuvių sporto klubą (LAK). Tiesa, kai kuriuose šaltiniuose nurodoma ne 1902, o 1903 m. data. LAK dėl įvairių priežasčių, dažniausiai - karų, nusilpdavo ir vėl atsigaudavo. LAK vadovai sukūrė šiuolaikinio futbolo klubo struktūrą - su suaugusiųjų, jaunių, jaunučių ir net berniukų komandomis. Klubo klestėjimo laikai prasidėjo po Antrojo pasaulinio karo, 1947-1948 m., kai iš Vokietijos plūstelėjo Lietuvos pabėgėliai. Klestėjimas baigėsi maždaug 1977-1978 m.

Į Lietuvą futbolas atkeliavo gerokai vėliau nei JAV buvo įkurtas LAK. Lietuvos sportinis ir futbolo judėjimas turėjo du etapus: pirmasis - svetimųjų (rusų, vokiečių) valdytoje Lietuvoje, antrasis - nepriklausomoje Lietuvoje (1918-1940 m.). Ypač svarbus pirmasis etapas - Lietuvos sporto ir futbolo užuomazga.

Didžiausi nuopelnai tenka iš Kėdainių krašto kilusiam carinės armijos pulkininkui Vincentui Petrauskui. Tarnaudamas Revelyje (Taline), jis domėjosi įvairiomis sporto šakomis. Po Rusijos-Japonijos karo (1904-1905 m.) grįžęs į Lietuvą, ėmėsi sportinio judėjimo organizatoriaus vaidmens. 1906 m. įkūrė organizaciją „Kovenskoje sportivnoje obščestvo „Oriol" (Kauno sporto draugija „Aras"). Rengė sunkumų kilnojimo, prancūziškų imtynių, lengvosios atletikos varžybas. Daugelyje iš jų pats V.Petrauskas tapo nugalėtoju ar prizininku.

Viešėjo vilniečiai ir vokiečiai

V.Petrauskas Kaune pasėjo ir futbolo sėklas. 1911 m., suradęs kelis vienminčius, turbūt įkvėptas artėjančių Stokholmo olimpinių žaidynių, jis surengė futbolo rungtynes. Jos vyko netoli Muzikinio dramos teatro. Vienos komandos - „Mėlynojo erelio" - kapitonu buvo V.Petrauskas, kitos - „Geltonojo erelio" - Vikulovas. Spauda pažymėjo, kad stebėtojų buvo gausu. Rungtynių rezultatas yra nežinomas.

Kauniečiai nenustojo treniruotis ir 1912 m. į svečius pasikvietė vilniečius (lenkus, rusus), turėjusius senesnes futbolo tradicijas. Neatsitiktinai kauniečiai pralaimėjo 5:10. Netrukus jie pasikvietė ir Rytprūsių miesto Eitkūnų komandą, kuriai pralaimėjo garbingai - 1:3. 1913 m. revanšo rungtynėse Eitkūnuose kauniečiai buvo pasitikti su transparantais „Rusland - Deutschland" (Rusija - Vokietija). Antrosios rungtynės, pasak V.Petrausko, baigėsi taikiai 2:2, nors arbitras vokietis vieno įvarčio neįskaitė.

Vyresniųjų pavyzdžiu futbolą pamilo ir jaunimas, paaugliai. Prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas pristabdė, bet neužgesino tolimesnės raidos - rungtyniavo Mažosios Lietuvos komandos. 1934 m., po mirties, V.Petrauskas buvo pavadintas Lietuvos sportinio judėjimo krikštatėviu.

Antrasis Lietuvos futbolo raidos etapas - antroji proga gimtadieniui. Bet pirmoji proga buvo sukurta 1911 m.

Sporto šventės programoje

Lietuvai 1918 m. tapus nepriklausoma valstybe, sportas tapo socialinio-kultūrinio gyvenimo dalimi, o futbolas - varomąja jėga, žodžio „sportas" sinonimu. Jaunos Lietuvos sportinio judėjimo vienu iš lyderių tapo iš Maskvos sugrįžęs Steponas Garbačiauskas. Sporto entuziastai, pasitelkę į pagalbą visuomenėje žinomus žmones, 1919 m. gegužės 18 d. Kaune įsteigė pirmąją sporto organizaciją, pavadintą Lietuvos sporto sąjunga (LSS). Jos iniciatyva liepos 13 d. Kauno parke įvyko sporto šventė, kurios programoje buvo lengvoji atletika, sunkumų kilnojimas, tenisas.

Futbolo rungtynės įvyko „tolokai lauke" (tikėtina, vadinamojoje Vileišio aikštėje). Susitiko LSS ir Aviacijos mokyklos komandos, rezultatu 4:2 laimėjo LSS. Mažai girdėtas žaidimas įgavo pagreitį. Kūrėsi naujos sporto organizacijos: 1920 m. - „Makabi" (Kaune, Vilniuje - 1916 m.) ir LFLS, 1921 m. - KSK (vokiečių). 1921 m. plačiai nuskambėjo rungtynės tarp LSS ir Kaune akredituotų diplomatų komandų. Buvo giriamasi, kad Kaunas nugalėjo Europą.

Suplakti skirtingi dalykai

Iš Lietuvos futbolo istorijos neišdils 1919-ieji - neoficialus antrasis (pirmasis - 1911 m.) gimtadienis. Šią datą 1969 m. paminėjo šiauliečiai. Jų išleistame buklete „Lietuvos futbolui 50 metų" rašoma (kalba netaisyta): „Lietuvos futbolo gimimo metai skaitomi 1919-ieji. Tada įsikūrė Lietuvos sporto sąjunga, atsirado pirmosios dvi komandos. O Lietuvos futbolo pirmenybės prasidėjo tik 1922 m. ir žaidė jose tik 9 Kauno komandos." Spėju, kad šių eilučių autorius - Ignas Urbonas, buvęs Šiaulių „Elnio" žaidėjas ir treneris, Kūno kultūros instituto absolventas, LTSR Sporto komiteto veikėjas.

Ši istorinė tiesa 1997 m. buvo sutrypta. Pakartota sovietmečio versija - žaidimo pradžia sutapatinta su pirmenybių pradžia. Iš esmės tai - skirtingi dalykai. Tuometis LFF prezidentas Vytautas Dirmeikis knygos „Lietuvos futbolas. 1922-1997" pratarmėje rašė: „Šiemet Lietuvos futbolas švenčia 75 metų jubiliejų. Jį skaičiuojame ne nuo pirmo spyrio, bet nuo pirmojo čempionato, vykusio 1922 m."

Kitų šalių patirtis paneigia būtinybę suplakti skirtingus dalykus. Šiuolaikinio futbolo pradininkai anglai švenčia tris jubiliejus: žaidimo pradžios 1869 m. (patvirtintos vieningos taisyklės), taurės varžybų pradžios 1871 m. ir pirmenybių pradžios 1872 m.

Latviai ir estai žaidimo pradžios metus skaičiuodavo nuo pirmenybių pradžios - atitinkamai 1920 ir 1921 m. Tačiau, subyrėjus sovietinei imperijai, kaimynai „surado", kad Latvijoje futbolas pradėtas žaisti dar 1906 m. 2006 m. latviai atšventė 100 metų jubiliejų. Estai futbolo metus pradėjo skaičiuoti nuo 1909 m.

Ar dar ilgai futbolas - sporto karalius, gyvens be oficialaus gimtadienio, turėtų atsakyti Lietuvos futbolo federacija.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
5
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • MUZIEJAI: Kultūros ministerijai pavaldūs nacionaliniai ir respublikiniai muziejai kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį kviečia lankytojus apžiūrėti savo nuolatines ekspozicijas nemokamai.
  • MOKYTOJA: Vilniaus savivaldybės komisija konstatavo, kad lietuvių kalbos mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė į darbą „Juventos“ gimnazijoje grąžinta pažeidus tvarką – tinkamai nepaskelbus atrankos.
  • KONSULTANTAI: Už valstybės kontroliuojamos „Igničio grupės“ pasirengimą pritraukti privatų akcinį kapitalą ir surengti pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO) įmonė konsultantams sumokėjo apie 900 tūkst. eurų.
  • AVARIJA: Šeštadienį Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie tai, kad Kretingos raj. sav., Darbėnų sen., Želvių k. eismo įvykio metu nukentėjo žmonės - atvykę medikai konstatavo dviejų žmonių mirtį.
  • REIDAS: Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad lapkričio 26–28 dienomis vykdys transporto priemonių, tarp jų dviračių ir elektrinių paspirtukų, vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kontrolę.
  • PERDUOS: Klaipėdos miesto savivaldybės taryba antru bandymu sutiko perduoti valstybei miesto greitosios medicinos pagalbos stotį - jai priklauso 18 transporto vienetų, dispečerinė ir visa reikiama įranga.
  • SKUNDAI: Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamos bankrutuojančios elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“, Kėdainių fosforo trąšų gamybos įmonės „Lifosa“ ir dar keturių bendrovių prašymus išbraukti jas iš sankcionuojamų įmonių sąrašo teismas turės nagrinėti iš naujo - Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė Vilniaus apygardos administraciniam teismui dar kartą nagrinėti visų įmonių skundus.
  • ADVENTAS: Prezidentas Gitanas Nausėda ir ponia Diana Nausėdienė kviečia į pirmąjį advento ir kalėdinių giesmių ciklo koncertą šį sekmadienį Prezidento rūmų kieme.
  • ATLIKĖJA: Lietuvos Užsienio reikalų ministerija teigia neradusi teisinio pagrindo įtraukti Rusijoje populiarią ukrainiečių atlikėją Svitlaną Lobodą į nepageidaujamų asmenų sąrašą.
  • DUJOS: Gamtinių dujų skirstymo kaina kitais metais didės 80 proc. – nuo 6,01 iki 10,82 euro už megavatvalandę, pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar dalyvausite savo miesto eglutės įžiebimo šventėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kurį iš šių kandidatų norėtumėte matyti Vilniaus meru?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-3 0 C

-4 -1 C

 

-4 0 C

-3 0 C

-4 0 C

 

-3 +1 C

0-2 m/s

0-2 m/s

 

0-4 m/s