Ką sumanė Izraelio pilietis D.Lupšicas?

Peticija, neatitinkanti reikalavimų

„Dėl Daniel Lupshitz (Danielio Lupšico) kreipimosi dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo", - taip buvo nurodytas klausimas paskutiniame Seimo peticijų komisijos posėdyje. Nors peticijų komisija nesprendžia pilietybės grąžinimo klausimų, galima pamanyti, kad būtent tokio prašymo buvo sulaukta. Visgi, kaip „Vakaro žinioms" paaiškino Seimo kanceliarija, komisijos posėdyje iš tiesų buvo pateikta peticija, susijusi su daugybinės pilietybės įteisinimu, o tiksliau, siūlymas, kaip spręsti Lietuvos pilietybės grąžinimo klausimus.

Tiesa, pirmame posėdyje kreipimasis svarstytas nebuvo, kadangi gyventojas, pateikęs peticiją, nėra Lietuvos pilietis, nes Lietuvos pilietybę prarado išvykęs į Izraelį ir gavęs tos šalies pilietybę. Kartu su peticija dokumentai dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje nebuvo pateikti.

Pats pareiškėjas socialiniame tinkle neslėpė pykčio dėl neįvykusio pirmojo posėdžio. „Lietuvos Respublikos Seimo peticijų komisijai, kuri, mano galva, arba nekompetentinga, arba neatsakinga, arba korumpuota, arba antisemitinių pažiūrų, arba visi atsakymai teisingi - mano nuoširdžiausi ir karščiausi linkėjimai. Spėkite, ar spės, miela „komisija" peržiūrėti savo absoliučios nekompetencijos pagrindu priimtą sprendimą ir „įsinešti" atgal į savo be galo užimtą dienotvarkę, ar vilkins „iki negaliu"?", - viešai paskelbė D.Lupšicas.

Į tokį įrašą sureagavo net pats Seimo peticijų komisijos pirmininkas Edmundas Pupinis: „Tikrai neįvyko kažkoks piktybiškas veiksmas. Paprasčiausiai nebuvome gavę jokios informacijos, kad minėtas pilietis nuolat gyvena Lietuvoje. Dabar informaciją minėtas pilietis pateikė, todėl rugpjūčio 31 dieną vyksiančiame Peticijų komisijos posėdyje kreipimasis bus persvarstytas."

Siekia įteisinti daugybinę pilietybę

Kaip patikslino Seimo kanceliarija, Peticijų komisijai pateikiamas svarstyti ne prašymas grąžinti pilietybę D.Lupšicui. „Artimiausiame posėdyje komisija spręs, ar kreipimasis bus pripažintas peticija. O peticijos nagrinėjimui skiriami trys mėnesiai, kurių metu komisija kreipiasi nuomonės į įvairias institucijas. Tik tuomet Peticijų komisija priima sprendimą, ar tenkinti prašymą pakeisti įstatymą. Tai yra ne sprendimas dėl jo pilietybės grąžinimo, o dėl Pilietybės įstatymo pakeitimo - kad būtų išsaugojama Lietuvos pilietybė ir priėmus kitos valstybės pilietybę", - nurodė Seimo kanceliarija.

Koks konkretus projektas pateiktas, Seimo kanceliarija nepasakė, nurodydama, kad kol komisijos sprendimas nepriimtas, tol informacija negali būti viešinama. Šiuo metu Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas numato, kad Lietuvos pilietybė gali būti grąžinta tik tais atvejais, kai pilietybės buvo atsisakyta, pilietybės buvo netekta nutraukus faktinius ryšius su Lietuvos valstybe arba tarptautinių sutarčių pagrindais. Pagal dabar galiojantį įstatymą pilietybė gali būti grąžinta tokiems asmenims, jeigu jie nuolat gyvena Lietuvoje, turi darbą, tačiau yra be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios įstatymus, Lietuvos pilietybės įgijimo atveju, praranda tos valstybės pilietybę. Arba raštu praneša apie savo sprendimą atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos pilietybė.

Nors neviešinama, koks įstatymo pakeitimas siūlomas peticijoje, didelė tikimybė, kad tai padėtų pilietybę atgauti ir pačiam D.Lupšicui. Viešai svarstoma, kad šis visuomenės veikėjas galimai ruošiasi savivaldos rinkimams 2023 m. Jeigu jo peticija būtų priimta ir Seimas rudens sesijoje patvirtintų įstatymo pakeitimus, gali būti, kad iki rinkimų galimas kandidatas susigrąžintų pilietybę ir galėtų kandidatuoti į Vilniaus miesto merus.

Sieks posto

Apie tokį D.Lupšico siekį neseniai socialiniame tinkle prakalbo visuomenės veikėjas Andrius Tapinas. Jis kaip galėjo reklamavo šį asmenį. Tarp didžiausių nuopelnų - D.Lupšicas jau ne vienerius metus kovoja su Vilniaus miesto savivaldybe dėl Tauro kalno laiptų, kurie buvo įrengti iš žydų antkapių.

Nors viešai D.Lupšicas sprendimo sukti į politiką nekomentuoja, visgi, jeigu jis nuspręstų kandidatuoti į Vilniaus miesto merus, jam tektų susikauti su ne vienu konkurentu.

Kol kas aiškūs tik du kandidatai į Vilniaus merus. „Laisvės ir teisingumo" partijai atstovaujantis buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas bei Sauliaus Skvernelio vadovaujamos partijos „Vardan Lietuvos" atstovas Lukas Savickas.

„Laisviečių" viduje svarstoma apie kelis kandidatus ir neslepiama, kad oficialiai šį norą partijoje yra išreiškusi Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Donalda Meiželytė. Taip pat sklando kalbos apie Vytauto Mitalo kandidatūrą.

Tarp socialdemokratų partijos iškeltų kandidatų į Vilniaus merus - Seimo nariai Algirdas Sysas, Linas Jonauskas ir Rasa Budbergytė. Ir būtent pastaroji, bent jau socialdemokratų gretose taip kalbama, yra favoritė pretenduoti į sostinės vadoves.

Nors į viešumą konkrečios kalbos apie tai, kas galėtų būti konservatorių kandidatas į Vilniaus miesto merus beveik neprasprūsta, procesas ieškant tinkamos asmenybės jau kuris laikas vyksta. Minimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės bei Vilniaus miesto vicemero Valdo Benkunsko pavardės.