Amžiais anksčiau už „McDonald‘s“: greitojo maitinimo restoranas Pompėjoje

Greitojo maitinimo restoranai dar neseniai buvo laikomi XX a. išradimu: dėl teisės vadintis pirmąja tokia maitinimo įstaiga konkuravo „McDonald‘s" ir „White Castle". Bet neseniai padarytas atradimas šį ginčą užbaigė: pasirodė, kad „greitojo maitinimo" koncepcija gyvavo jau prieš tūkstančius metų.

Kas nutiko Pompėjai

Archeologų atradimai neretai keičia mūsų supratimą apie pasaulį, suteikia galimybę prisiliesti prie senovės, nušviečia daugelį įvykių ir paslapčių, kurios tūkstančius metų buvo neatskleistos, paslėptos nuo žmonių akių. Vienas iš tokių sensacingų atradimų, susijusių su visuomeninio maitinimo tema, buvo padarytas 2019 metais kasinėjant senovinį Pompėjos miestą.

Iš istorijos žinome, kad Pompėja buvo klestintis Romos imperijos miestas dabartinės Italijos teritorijoje, netoli nuo Neapolio ir vos už kelių mylių nuo Vezuvijaus ugnikalnio. Tai buvo didelis, judrus ir klestintis megapolis su daugybe puikių namų, vilų, parduotuvių ir tavernų.

79-iais mūsų eros metais išsiveržus Vezuvijui, per parą miestas buvo užklotas storu vulkaninių pelenų sluoksniu. Išsiveržimo metu žuvo apie 2 tūkstančiai žmonių, o miestas liko palaidotas po pelenais daugiau kaip tūkstantį metų. 1748 m. prasidėjo Pompėjos kasinėjimai, kurie tęsiasi iki šiol. Kasinėjimas - lėtas ir ilgai trunkantis procesas dėl didelio kiekio pelenų ir pemzos - poringos vulkaninės uolienos, suformuotos karštos lavos. Archeologai neskubina šio proceso, nes daugelis pastatų ir namų apyvokos daiktų po pelenais puikiai išsilaikė, todėl juos valyti būtina labai kruopščiai. Kol kas beveik trečdalis miesto dar lieka po pelenais, o vykstantys kasinėjimai praktiškai kasmet žmonijai padovanoja naujų atradimų, suteikdami galimybę susipažinti su kasdieniniu senovės romėnų gyvenimu.

Neįprastas atradimas

2019 m. kasinėdami Pompėją archeologai aptiko praktiškai nenukentėjusį „termopoliumą" (thermopolium, išvertus „vieta, kur parduodamas karštas maistas"). Tai ne pirmasis visuomeninio maitinimo punkto atradimas, senovės Pompėjoje jų buvo gana daug - iki dabar atkasta ne mažiau kaip 80 panašių pastatų. Bet nuvalius šį termopoliumą nuo pelenų ir pemzos, jis pasirodė esantis ne visai įprastas.

Išpuoštas spalvotomis freskomis, vaizduojančiomis maisto produktus ir gėrimus, su įrengtais prekystaliais su angomis indams, kuriuose buvo laikomas karštas maistas, jis aiškiai buvo skirtas pardavinėti maistą išsinešti, taigi buvo greitojo maitinimo įstaiga. Be to, šis termopoliumas išsilaikė praktiškai idealiai, puoduose net buvo rasta maisto liekanų, o ąsočiuose - pupelių, kurių senovės romėnai dėdavo į vyną, kad jis taptų šviesesnis.

Po laiko kapsulėje praleistų tūkstančio metų šis senovinis greitojo maitinimo restoranas iš esmės buvo prikeltas antrajam gyvenimui. Šiuo metu teritorija, kurioje jis yra, visiškai išvalyta nuo pelenų, pastato interjeras restauruotas. Ir nors maistas ten, aišku, nebus pardavinėjamas, turistai galės pasigėrėti pirmuoju iš šiandien žinomų greitojo maisto restoranų.

Rastieji maisto ir kitų svarbių artefaktų pavyzdžiai išliko praktiškai nepaliesti laiko ir tai suteikė galimybę juos tyrinėti laboratorijose, tikintis, kad iš jų bus daugiau sužinota apie gyvenimą senovės Romoje.

Senovės valgymo kultūra

Iš istorijos yra žinoma, kad Pompėja buvo puiki vieta gyventi. Nors joje kūrėsi daugiausia privilegijuoti romėnų visuomenės nariai, ten gyveno ir paprasti žmonės, ir žemiausio visuomenės sluoksnio atstovai - vergai.

Galima spėti, kad galimybė maitintis ne namuose, įskaitant greitąjį maistą, buvo prieinama daugiausiai visuomenės grietinėlei. Bet iš tiesų viskas buvo kaip tik priešingai. Turtingos šeimos paprastai turėdavo didžiules virtuves ir asmeninius virėjus, todėl realiai nebuvo suinteresuotos maitintis ne namuose. Galimybė greitosiomis užkąsti veikiau buvo aktuali žemesnės visuomeninės padėties žmonėms.

Šios konkrečios užkandinės buvimo vieta patvirtina teoriją, kad tai galėjo būti mieste labai populiari maitinimo įstaiga būtent paprastiems žmonėms. Ji buvo įsikūrusi nedidelėje aikštėje su vandentiekio bokštu, netoli nuo kuklių gyvenamųjų namų.

Kasinėdami šį termopoliumą, archeologai aptiko daug užuominų, kokie patiekalai ten galėjo būti gaminami. Freskose, puošiančiose šio pastato sienas, vaizduojami įvairūs gyvūnai ir paukščiai, kurie tikriausiai buvo valgomi, bei patiekalų fragmentai ir vyno ąsočiai.