1 nuotr.Nigerio valdžia paprašė JAV išvesti šioje šalyje dislokuotus jos karinius dalinius. Tokį sprendimą paskatino Afrikos valstybės ir Vašingtono nesutarimai, įskaitant ginčus dėl tolesnio Nigerio valdymo ir dėl partnerių, su kuriais siekiama bendradarbiauti, pasirinkimo, remdamasi amerikiečių valdininkais paskelbė agentūra „Reuters".
„Manau, jie paprašė mūsų išeiti, nes nenorėjo spręsti tų klausimų, kurie neramina mus. Mes nuogąstavome dėl to, kad nesimato poslinkių, rodančių, jog pereinama prie demokratinio valdymo. Taip pat mums klausimų kėlė jų pasirinkti užsienio šalių partneriai, su kuriais jie nori stiprinti ryšius", - valdininką cituoja agentūra.
Valdininkas nurodė, kad Vašingtonas tikisi, jog Nigerio valdžia ilgai nedels ir pasibaigus nacionaliniam dialogui paskelbs perėjimo prie demokratinio valdymo grafiką.
Jis patikslino, kad po to, kai kariniai daliniai paliks Nigerį, Vašingtonas ieškos naujų demokratiškų partnerių, kurie priims amerikiečių pagalbą, norės jų organizuojamų apmokymų ir įrangos. Taip pat jis pabrėžė, jog toliau diskutuojama ir dėl Nigerio ateities.
Kiek anksčiau buvo pranešta, kad naujoji Nigerio valdžia nutraukė sutartį su JAV, pagal kurią Afrikos valstybėje galėjo būti dislokuoti amerikiečių daliniai. Sprendimo priežastys neskelbiamos. Vėliau pasirodė nepatvirtina informacija, kad amerikiečiai pažadėjo Nigerio valdžiai karius išvesti.
2023 m. liepą Nigeryje grupė prezidentinės gvardijos kariškių surengė perversmą ir nušalino prezidentą Muhamedą Bazumą (Mohamed Bazoum).
Šaliai vadovauti stojo Nacionalinė tėvynės gynimo taryba, su gvardijos vadu Abdurachmanu Tičianiu (Abdurahman Tijani) priešakyje.
Naujoji valdžia nutraukė karinius susitarimus su Prancūzija. Paskutiniai prancūzų daliniai šalį paliko 2023 m. gruodį.
